Mano langas į pietų pusę, lyg pasišaipydamas rodo grįžtantį visiškai girtą kaimyną namo, turbūt, gerą šventę apturėjo.
Aš, deja, vakar taip ir nenusigėriau. Nesisekė. Bet buvo tokių, kurie tai mielai padarė už mane. Po to išvėmė visą širdgėlą ir prašė Dievo lengvesnio ryto.
Bene geriausiai praleidau vakaro pradžią intelektualiai kalbėdama su pusgirčiais Mantu ir Deivu. Jie man bandė išaiškint kas per daiktas yra "aka palėda" ir išmokė padaryt "žaibą".
Paskui buvo vidurnaktis. Iš kažkur atsirado begalės žmonių, o pažįstami snukučiai lindo po 2 - 4 kartus pasveikint. Atpažinau Justę iš jos baltų batų, kuri krito man į glėbį ir džiaugėsi, kad naujus sutinkam kartu.
Galiausiai grįžom visi prie savo šilto židinio. Surūkėm po paskutinę cigaretę ir pradėjom skirstytis kas sau.