mimikos

akys merkiasi, merkiasi, merkias
ir kartojasi, viskas kartojas –
šventos vietos, upelės ir upės, ...
kuriomis nepasieksime rojaus,
nes tikriausiai prieš miegą nuskęsim,
aš žinau, kad negali taip būti,
bet yra, tartum vynuogių vynas
ir ruduo nudėvėtas truputį,

bet yra ir neklausk, ar tai sveika,
kai įsipina lietūs į plaukus,
tarp išnykusio prietemoj vaiko
ir tapytojo, kurs nesulaukia,
kol prisnigs į varinį fontaną,
tarp pirmosios antrosios eilutės,
aš skaitau, aš skaitau ir iš naujo
šis ruduo nusidėvi truputį.

Paulius N.