mes ir aš

mes žinojom ko norim
vis pareiti kalėti
ir taip būti savim
tik parimti sunku
jie už mus tą atliks
dar negalim pakilt
pakabinti ore

pragare dar pabūt
mes žūt būt pasiryžę
pasiardę matom
tai, kas tyli tylu
jausdami neatleis
mums to tikslas
tiksėdamas garsiai
sulūžta ir tolsta

aimanuoja tik bangos
vėsta belaukdamos
rankos laibosios raidės
pasibaidžiusios akys
pasakiusios viską
nuožmiai sudaiktėję
patarėjai neklys
darysim nerūpint

palubėje kabu nepasitikiu
kritika dievo aky
kiek randi tiek gali
palūkėt ir drąsėt iš savęs
to neverta paremt
aš liūdėti galiu