Mėnesiui

Pilnatis mane kaip vaiką už rankos ima ir kartu, prieš patiriant dienos žlugimą,galaktiką apeiname ratu... Gili ta Mėnesio spalva, be šalčio- dėmėse balkšva... O rankos, netikėjau,geros...delniukuos klega šiluma... Mes per balas abi po žemę vaikštinėjom... Joje save, o gal labiau Tave, atrast kirbėjo...
***
Pilnatvės tuščiame vulkano slėny, paleido ranką pilnatis. Likau viena, smalsumo dėlei, užtrenkusi prasmės duris...