Vakar važiavau troleibuso salone laikydamasis už guma aptraukto strypo, nutįsusio nuo lubų į žemę. Šalia čiauškėjo būrelis mergaičių ir jų auklėtoja. Staiga troleibusas pastabdė ir viena mergaitė, kuri buvo įsikibus į nieką, jį paleido ir užmynė man ant kojos. Po to pašoko, atsisuko ir atsiprašė.
"Maža mergaitė, o taip skaudžiai užmynė ant kojos", - pagalvojau aš.