/ Bevardė neviltis yra vienintelis žmogaus atpildas už gyvenimą ir sunkų darbą po mirtingosios egzistencijos laikinąja saule. Kiekviena gyvenimo diena lėtai ir patikimai savo kilpą užveržia negailestinga dalia, dėl kurios priešiška ir nepermaldaujama materiali visata priėmė sprendimą, kad ji bus didžiausias įžeidimas viskam, ką žmogasis troškimas turi gražaus ir kilnaus, išaukštinto ir gero.
Jei nėra įtikėjimo, kuris gimsta žmogaus širdyje, kada žmogaus morali sąmonė suvokia, jog mirtingojo patyrime žmogiškosios vertybės gali būti paverstos iš to kas yra materialu, į tai kas yra dvasiška, iš to kas yra žmogiška, į tai kas yra dieviška, iš laiko į amžinybę. / Iš Urantijos
2008-09-09 10:20
esu išleidusi dvi knygas ir man niekas nesumokėjo, tik rašytojų sąjunga pervedė pinigus leidyklai...
tik mažatikiai rūpinasi ir nori aukščiausių įvertinimų...
2008-09-09 10:10
Kai sielą užvaldo vien materialusis produktas - ne kas, bet įvairovė - nekenkia tikrai. Materializmas žengia koja kojon su Dvasinėmis Vertybėmis. Vienas be kito lyg dešinė be kairės.
Vien Dangiška Mana irgi sotus žmogus negali būti, reikia ir duonos kriaukšlės.
p.s. pavyzdžiui - kaip išleistumėte knygą (dvasinę, dieviškąją vertybę) be pinigų? Juk ir čia prisideda materializmas, kad išliktų VERTYBĖ - ŽMOGAUS SIELOS ĮNAŠAS. Galėčiau cituoti ir daugiau, na kaip Biblijoje - dialogas iki begalybės tuo klausimu.
Na, bet juk kiekvienas pasiima tiek gėrio, kiek jo protas ir pasąmonė leidžia.