Mano Pegasas arba kai išalksti poezijos

Pegase mano, kaip seniai bloknotas
Neskaitė mums sudrėkusių eilių
Ir nematyt naktinės  žvakės šokio
Tamsiojoj panoramoj atšvaistų.

Ateina mintys - tiesios, nušlifuotos,
Suderintos bemiegės patirties.
Jos tokios tikros, dailiai sušukuotos :
Prisės ant sofos - mūsų nepalies.

Aš pasilenkus tau sparnus išplausiu
Iš ašarotų praeities akių,
Kur  liko dar lašelis streso, skausmo
Bei atmintis beprotiškų šėlsmų.

Kai nežinojau, ką turėsiu kviestis,
O ką prakeikti, ką apglėbt rauda,
Kai dar norėjos keistis, bėgti, kautis,
Pašaukt ar išvaryt, bučiuot tave.

Pegase mano, noris dar kartelį
Pakilt į dangų ir nebot nukrist,
ir darsyk į blaknotišką lapelį
Betiksles strofas padrikai rašyt.