Vaikiukai žaidė smėlio dėžėje,
visuomenė jiems nerūpėjo...
Suaugėliai atėję pyktį žėrė...
Nes jie formelių turėt norėjo.
Net ir per lietų, po skėtukais,
kiemelyje žaidė, čiauškėjo vaikiukai...
O tyloje juos vakarais,
po visų žaidimų, lankė spalvoti sapnai.
Vaikiukai suliję, sušlapę...
Bet jie jaučiasi gerai, ant gero kelio.
Norės jie dūkti vėl kieme...
Kada paliks suaugėlius pašalyje.
1988, Kelmė