Ach, Mama, pažiūrėki per jausmų panoramą...
Tu gyveni nuolatinę dramą. Tu neši reklamą, ir gramą.
Man taip baugu skaityti, apie savo krytį...Mama,
gnybi širdį ir ranką - verkia mergytė mažytė.
O kada aš buvau tik vargeta vaikas...
Taip norėjau sūrelio, kada vesdavaisi mane į parduotuvę,
paklaikusi.
Mama, aš tau vis dar vaikas? Mama, jau 40 metų paklaikusi.
Verkiu. Ar tau manęs negaila?