Visada (tikrai, visada!) maniau, kad žmonėms, turintiems antrąsias puses, nėra priežasties liūdėti, kad jiems tai NEĮMANOMA, nes jie turi tai, ko labiausiai reikia, ir tai viską pagerina, išsprendžia, išgelbsti ir t.t., ir jiems nieko netrūksta.
Galbūt maniau labai naiviai... Dabar bandau suprast, kad galbūt gali būti ir kitaip. Bet vis tiek rožinis įsivaizdavimas (perfekcionizmas) atrodo gražiau.