Laiškas Liudvikui ir Rašyk.lt Bendražygiams į Lietuva.

Bendražygiui Liudvikui ir Rašyk bendražygiams Lietuvoje nuo Mr. Gipso . Kalifornija  Holivud Bich.
    Iš Toli stebiu Tavo namus, Liudvikai, ir matau, kad nesaldu Tau Lietuvoje. Liūdna darosi. Nejaugi šiandiena Lituvoje, kulturinguose, kurybinėse bendruomenėse ir komentatorių erdvėse yra tokių komentatorių, kad išverčia iš "koto" Lietuvos milžinus tokius kaip  Europos krepšinio vicečempionų Krikštatievius? Matai ką gali padaryti įvairaus plauko Sekretoriai. Štai, kad ir mūsų atvėju. Rimti komentatoriai nutyli,- prieš tai pagalvoja :“Duok durniui kelią“ Tokius galima suprasti, bet kai kalba ir komentuoja tokie rimti knygagraužiai su moksliniais kairuoliškos ar neaiškios orentacijos „asperantai“,"magistrai"ir kitokiais laipsniais,? Nebesuprantu, darosi neramu. Būdamas toli nuo Lietuvos matau kaip esi tu  puolamas  kairiųjų falangistų. -Galimai iš Penktosios kolonos.  Jaučia realų pavojų, kad ateina galas jų karaliavimui.  -E, Liudvoikai , neimkim į galvą. Įvairaus plauko Žalieji  varliukai, Rudieji ir Raudonieji blusiai, ir  kitokie, negali vieningai sutarti, -nepirmą kartą jie tavę atakuoja. Būk budrus ir pasiruošęs drąsiai atremt Haikerių atakas. Šiuo metu jie atidengė į Tavę tik pirmąjįą įspėjamąją ugnį iš haubicų  su miešlavežio kvapo granulėm- "kartėč" užtaisais. Arodo, kad jie nesialiaus. Todėl perspėju,-būk pasiruošęs stipresnėms smūgiams. Perspėju tave,- apie tai žino Generalitetas ir broliai Grimai; Darius, Gediminas, Žymantas ir Svirnelis. Jie pradžiai, bandys juos perspieti, kad liautusi. Kitaip jiems bus blogai. Bus taip blogai, kad aja-jai. Kol kas jie nesiima radikalių veiksmų, pradžiai,  perspėja. Jei nesiliaus, ateis  su Diržu ir Gailiai juos patapšnuos; šliap-šliap- šliap. Kaubojus  Dipsis, perspėja labai švelniai Hakerius, tuos kurie okupavo jo Intrnetinius Namus, ir negali šiuo metu pasijungti. Tada jems bus dar blogiau: Visą likusį gyvenimą vaikščios šlapiom kelnėm. Galėtumėm pradžiai jiems,  paaiškinti, kad ne tu, Liudvikai, esi ta „nelaimė“ o  Kaubojus Dipsis. Su juo, su Kaubojumi Dipsiu ir lai kalbasi,  o kol kas susisiekti man,  Mr. Gipsui,  susisiekti yra neimanoma. Vyksta vienpusis rišys tik man, į Kaliforniją.  Bandžiau per pagalbos numerius112, bet taip ir niekas negalėjo pasakyti  kur jis šiuo metu  yra.Girdėjau iš patikimų šaltinių anksčiau, kad Jis yra laikinai sulaikytas ir galimai uždarytas Lukiškėse ar Vasaros -5. Privalau visus perspėti, kad Kaubojus Dipsis yra matęs ir patyręs, šiltą ir šaltą, todėl jis yra stipriai motivuotas. Jis antra kartą neskaito nei savo papaskotų istorijų. ir tuo labiau neskaito juokingus ir apsurdiškus  komentarus. Sužinojęs apie vertinimus, Jis yra labai dėkingas visiems kas skaito ir kas atsiunčia kuolus. Jis sakė, kad kuolus ir žvaigždutes kolekcionuoja ir atėjus brandai, panauduos pagal paskirtį. Kuolu siuntėjus perspieja, kad kuolai turi du galus. Antras galas vieną gražią dieną gali atsisukti prieš juos pačius,- antru galu ir taip cvaktelėti kad, Ojo-joi..Kaip Vapsva Cece.. Tiksliau,-vieną gražią dieną gali jie patys stoti prie  sukalto Kuolo-Gėdos sulpo,-to paties kurį atsiuntė Liudvikui. Galėtų, jis, Kaubojus Dipsis paaiškinti daugiau, bet tuomet neliktų intrigos.Jis gali tik truputi praskleisti užuolaidėlę.-Pavyzdžiui, kad ir dėl gausiai daromų klaidų. Jis aiškina taip: Be klaidų rašyti yra daug lengviau negu su klaidom. Tai yra visai paprasyta. Geležėlės Dušelė, jam yra pasakęs, kai vaikščiojo mūsų Lietuvos žemele, po spaudos atgavimo, prie Nikolojaus. buvo susitikęs senus pažįstamųs. Pokalbyje su kalbininku Jonų  prie alaus bakalo jie truputi susiginčijo. Nepatogu sakyti.- Jie vieningai sutarė, kad alų gerti yra sveika, bet vieną kartą susiginčiję dėl Lietuviško rašto. Sunkiai vyko derybos, ėmė ir priglaudė, molinius bokalus, vienas kitam prie kaktos,- susitarė. Kalbininkas Jonas, nusibraukė su nuosinę kaktą, ir davė, Kaubojui Dipsiui leidimą. Leidimą, kad mūšyje, negalioja jokios rašymo taisyklės. Tai gali būti neatrememas ginklas.Gerai, kad tuo kart pasitaikė eiti Monsinjoras, prelatas Jonas. Ja-ja, tas pats Jonas.Jis,nors buvo Žemaitiškų šaknų, pagalvokit –atsisakė jų, -koloboravo su Lietuviais, Ką padarysi. Tai Jo, Monsinjoro Jono reikalas. Tai va kaip buvo. Tuo kart jis juos spėjo išskirt. Pamokslą atskaitė, baigdamas palaimino ir tarė: -Vardan tos Lietuvos, Kaubojau Dipsi ir Jonai, spjaukit draugužiai į viską. Štai kodėl, Kaubojus Dipsis, projektinį sumanymą vykdo su klaidelėm. Jis  pasinaudojo šią išmintimi. Daug sunkiau prikurti klaidas taip, kad būtų tikra. Kad pasijaustų tikras ne išgalvotas, Jo Dvasios „bukumas“. Jis aiškina, kad tai daroma tyčia, specialiai, kad nebūtu Šiokiems tokiems Šnekoriams pagundos užsiimti tekstų plagijavimu. Šiandiena Lietuvoje negali bųti garantuotas, kad šiuos tekstus kas nors nepagriebs  ir „ne prichvatizuos“.. Paims,- kai ką išmes, -kai ką dadės, ir pateiks kaip savo Įdėją ir Mintį, pateiks kaip laikmečio  „šedevrą“ nauju pavadinim "Kelias namo per balas“  O koks gali būti rezultatas?- Labai paprastas ir siaubingas. Metams baigiantis jie pristatys, ne Siaurai, o Plačiai, su šypsenom iki ausų įvairioms Rytomss, Rūtoms,Dviračiams ir  kitokiems KK2. Sakys:-Labas rytas, Lietuva. Pristatom, Mieli žiūrovai, Naujausia  šių metų nuotykį,-Balsuokyt. Prizas garantuotas.    Nežinau, Liudvikai, kaip iš tikro yra. Taip man Kaubojus Dipsis aiškino, o kaip iš tikrųjų yra,- nežinau. Spręskit  skaitytojai patis. Galit komentuoti, galit nekomentuoti, -Liudvikas nereaguoja. Jis yra šaltas kaip žiemuojantis Kalifornijos sliekas. Todėl, bendražygi Liudvikai, tavo pareiga priimti mano atsiųstus tekstus ir atspausdinti, Nereaguoki į juokius siunčiamus po jais komentarus, pranešimus ir visokias kitokias  nesamones, nes jie yra skirti ne Tau, o Kaubojui Dipsiui. O jis, kaip žinoma šiandiena yra be namų, vienišas žemaitis Untis, iš Žemaitijos aukštumų, klajojantis Kaubojus Dipsois. Šiuo metu kiek žinau yra sulaikytas. Sakiau, kad gali būti uždarytas į Vasrios -5, Sliekus sliekuoti. O gal ir ne.Tikiuosi neilgam. Generalitete išsiaiškins ir iki aušros tikriausiai paleis. Jei yra Lietuvoje bent kiek demokratijos, turietų paleisti. Tai tiek broli Liudvikai. Ką daryti su „keturiais komunarais‘, po  65 „Kelias namo“ lakštine-paklode? Žinok nežinau. Paprasčiausiai nekreipki dėmesio, nusižiovauk, ir užmiršk, -iki sekančio nesusipratimo. Norėjom būti Liudvikai visi mes bukais , bet ir čia mums niekaip neišeina. Atsiranda bukesnių ir neledžia ramiai mums gyventi ir kurti  Naują Lietuvos karalystę. Kokie pikti žmonės, gyvena šiandiena Lietuvoje, Vaje,vaje, -Po šimts tararaikų.... Linkėjimai Lietuvos partizanams. Galiu juos nudžiuginti; Jau sukamas čia, Holivude,  epinis kinofilmas apie Sibiro tremtinius ir „gulago“ kankinius. Jis statomas  pagal vienos mūsų žavios bendražygės, iš Šepečių giminės“ Tarp baltų  debesų“ prisiminimų knygą. Mačiau ją čia Holivude sukinėjantis, Teko  pabendrauti, kaip dar gyvas tų laikų liūdininkas, visą tai praėjęs, aš, pakonsultavau operatorius. Lietuvos kinomatografija  sunaikinta,  todėl Lietuvos kino meistrams ir aktoriams teko laikinai išvykti į priverstinę kūrybinę emigraciją. Reikia gi kaž kaip kovoti su „Valdžiąžmogiais „ Lietuvoje. Kad geriau būtų susiorentuoti del Kaubojaus Dipsio motivacijos, artimoje ateityje gal pavyks atsiųsti Jo, skirta ne tik Lietuvai, bet ir visam  Pasauliui, vieną, pagrindinį mokslinį traktatą, pagrįsta išėjusiųjų per XX amžių iki šių dienų. Skausme šėjusių per ugnį, per kulkas, per skutamuosius Gaideliu skridimus,  pavadinta labai paprastai; "Atminties Memorialas“ Pagerbsim Visus. O dabar,- pasiruoškim sutikti Audrą, Mielėji.Skrendame Ją pasitikti,- Lietuvos Sakalai.
  Gud baj,  Seer Liudvikai. Ai lov Jų, Rašyk .lt  Karžygiai,- Gud bai, Bndražygiai.  .Pagarbiai,.Misteris Gipsas.        Neuždarykit durų. Mes, Rasyk.lt Karzygiai. Sugrįšim.
      P.S .Atsiprašau Liudvikai. Girdėjau tokią žinią, -Tu,- atlaikyki šią, Devintąją bangą. Generalitetas kol kas svarsto. Prabudęs vieną grąžų rytą, rasi ant kabyklos kabantį Maršalo mundūrą, Maršalo zvaigzdę ir Maršalo  lazdą. Tai tiek, benražygi Liudvikai. Nereikia bijoti Liūtų, reikia bijoti skeltanagių Avinų, kurie mus kartais aplanko, o geriausiai ir jų nebijoti, bet juos išryškinti ir skelti taip, kad būtų Uju-jui, ir pagaliau nesikištų į Mūsų Kūrėjų reikalus. Jie vaikšto tarp mūsų. Vaikšto tarp mūsų Praeities šmėklos ir skleidia baimę. Nebijokime jų. Būkimę drąsūs ir budrūs. Su Dievu, mano brangus Draugai Bendrazygiai iš Svetainės ir žmonės visoje Lietuvoje..