Kūrybinė išpažintis (2)

Silpnosios kūrybos vietos. Ilgai dairiausi, ieškojau, kol tai, kas gulėjo prieš nosį, vieną dieną netapo akivaizdu :D „Eureka!-sušukau. Aš dar nerašiau nei vieno prozos kūrinio trečiuoju asmeniu. Metas užleisti sceną ir kitiems herojams“-pamaniau. Ir prieš akis iškart išnėrė lėlių teatras. „Va dabar tai patampysiu virvutes į kairę ir į dešinę. “
Bet pratrimitavus apie didžius tikslus jų siekimas pasirodė ne rožėmis klotas. Ir tada teko dar kartą susimąstyt ir prie problemos iš kitos pusės eit. Ar tai ne asmenybės egoizmas verčia pirmu asmeniu rašyt? Vis savu vardu kalbėt ir kitų išgyvenimus nutylėt? Štai jau ir didybės manija apsireiškė :D
Bet eilinis Daisy nuožmiai su ja kovoja, o kaip seksis parodys ateitis.

P.S. Pastiprinimas visada laukiamas ;)