Kūrybinė išpažintis (1)

Dienoraštis... Maždaug kaip vieta išpažintims, ką? x:D
Tuomet pradėsiu nuo kūrybinės išpažinties apie tai, kaip gimsta mano kūriniai. (Kolkas neišsirinkau kitos žodyninės definicijos savo minčių kratiniams). Taigi...šnekant paprastai..mano kūryba, tai viskas, kas iš tamsių mano pasąmonės kampelių išropoja į dienos šviesą ir pavirsta žodžiais. Rašant negalvoju apie skaitytojus. Kodėl? Todėl, kad vos įsivaizdavus jos atstovą mano minčių srautas kaip mat nutrūksta. Nepatinka jam ta stereotipinė skaitytojo asmenybė. O riboti šio srauto negaliu, oj ne. :) Jis pas mane laisvas lepūnėlis. Todėl tai pirmas kartas kai mano rašliava pateikta daugumos dėmesiui. Ir kritikai taip pat. Bet geriau konstruktyviai. (Mėgstu išpešt naudos :)
Rankraščius matę žmonės yra pažėrę begalę nuomonių ir spalvingų epitetų:
„Kas gerai - tai gerai, o kas jau [nenormalu] taip ir įstringa atminty“.
„Pirmi skyriai patiko, bet kitus įmanoma suprasti tik parūkius žolės".     
Man smalsu. Todėl laukiu Jūsų nuomonių.