Kovo 1

Giliai mintyse glūdi mane kankinanti vaizdų dykynė: esu didžiulis prekybos centras, su traškančiais stikliniais liftais, greitomis ledų kavinėmis, žaižaruojančiomis girliandų vitrinomis, šalia be galo ištysusių siaurų tunelių, spalva panašių į auksą. Juose kryptingai juda aštunkojai žmonės. Jie klekši rožiaspalviais čiulptuvais, tarsi nesuprasdami kas čia darosi, aš prieinu arčiau, ir jų veidai man tampa atpažįstami, susiję su mano gyvenimu. Aš be perstojo apie tai galvoju.