Staiga švytuoklės mostas,
sustoja prieš mane.
Isteriškas juokas
pabaido pulką nimfų.
Gremėzdiška taurė
paskendus šampane.
-Nurykime,draugai,
gurkšnį nedorybės.
Geluonį ištraukus,
iš kaklo nuvarvės,
betoninis kraujas,
šampaniniam fone.
Korys pasidabinęs,
aukso patale.
-Ir dar kartu sutikim,
šiai dienai jau gana.
Bet vos tik užtroškino
saulė patale,
tuoj pat ant kito ryto
vėl visi drauge.
Ir bičių su lazda
korį mes numušę,
šiandieną džiaugiamės laisvai,
kad taurė skendi šampane.


Tyliai po lapu
