Konfūzijaus dienos

Konfūzijus - tai toks dalykas, kai tariesi kažką suprantąs, bet iš tiesų nesupranti nieko. Nevertėtų maišyti su Konfucijumi. Pastarasis, kiek žinau, samagoną miške varė, liaudies išmintį mintydamas.

Tai va, pristojau aš kartą prie jo/jos. Rašau per brūkšnelį, nes iki šiol neįsikirtau - vyras ten, ar moteris. Iš elgesio lyg ir moteris - labai jau išdidi ir aikštinga, bet iš leksikono - bernas su trylikos - šešiolikos metų antspaudu.
Tokia va blogybė yra Rašyke, kad kai kurie čia išsisuka su "ono" lytimi. Bet tiek jau to. Iš tiesų, jeigu man "ono" labiau rūpėtų, išsiaiškinčiau aplinkiniais kanalais, kas ten per rūšis.
Bet nerūpi, todėl nesiaiškinu. Tokiais atvejais geriausia mokėti ta pačia valiuta - vieną kartą rašai "ono" kaip vyrui, kitą kartą - kaip moteriai.  Trečią kartą galima ir neutraliai parašyti, bet taip sunkiau. Geriausia su tokiais bartis:
"Klausyk, kale tu užraliuota, pats prašaisi į snukį. Nebūtum tokia klaiki linksnių vartojime, kaipmat užmėtyčiau daiktavardžiais!"

Į tą patį sakinį suplakus vyriškus ir moteriškus įvardžius, gaunasi linksmas humoras. Ir pačiam gera, ir "ono" turi ką veikti.

Bet va, dilema. Jeigu "ono" man nerūpi, ko aš čia vargstu dienoraštyje apie jas/juos rašydamas?
Konfūzijus tiesiog...