Kiemsargių klausimu

Šį rytą (toks gražus, gaivus ir tylus rytas) eidamas gatve nepataikiau popieriuko įmesti į šiukšliadėžę. Netoliese gatvę šlavusi stambi pagyvenusi moteris, plėvesuodama jaunos lapijos spalvos liemene, piktokai kreipėsi:
- Vaikštote, mėtote, galvojate, kiemsargiai pakels, ar ne?
- Ne, aš taip negalvoju - sustojs kaltai atsakiau.
- A, tai jūs galvojate, kad kiemsargiai tinginiai šiukšlės nepakels? Ar ne?!
- Ne ne, aš taip negalvoju - bandžiau ją nuraminti. Moteris atidėjo į šalį šluotą, įsirėmė rankomis į šonus ir paklausė:
- Jaunuoli, o jūs iš viso apie ką nors galvojate?

Vėliau man į galvą atėjo daug šmaikščių atsakymų į jos repliką, tačiau tai buvo vėliau, o tuo metu paprasčiausiai pasimečiau ir nuėjau, užmiršęs pakelti šiukšlę. Ir iš tiesų, apie ką dar turėčiau galvoti, jei iki šiol neapsvarstytas filosofinis kiemsargių klausimas?