Keltas

Dešimtieji nepaleidžia,
neš atgal į mokyklą,
sakyk tai dažniau: žodžius.
Sudžiūvę trumpi mirksniai
tirpsta, lauki patirsiant;
senti neverta.

Už mus į sveikatą
metai kilnoja taures
kiauras iki dugno,
sugundyti rengias.

Kaukia tyla naktimis,
tarp monstrų kuri,
imi daiktą rožių sūkury –
sukuri monstrų,
privalai klausyt,
daugumą užmatyt,
laikyti juos norma.

Nepalis, dar anksti,
lankstyk popierius,
operai sakyki „ne“,
kine dar būk,
užmesime pradžią
už ačiū praslinksim,
paimsime veltui
keltą į tylą.