kelione tavimi

Vaziuoju autobusu, jis sustoja mano stoteleje, zinau, turiu islipti, nors mano akys vis dar nepamaitintos. Atsistoju ir zingsniuoju prie duru, trokstu, kad jos kuo greiciau atsidarytu, ir as galeciau begti. Begu namo, noriu verkti ir rekti, bet zinau negaliu. Noriu namo, kuo greiciau namo, ten galesiu verkti ir rekti skausmu, nenoriu su niekuo juo dalintis. Kaip tycia niekaip neikisu rakto i duris, neatsirakinu ir pratrukstu, nespejau pareiti namo.. Skauda mintis.. negaliu prisiminti tavo veido, ranku ir kuno, negaliu prisiminti tavo akiu, negaliu, neistengiu. As nebepamenu.. neprisimenu nieko, negaliu pamatyti taves savo vaizduoteje, as nebezinau, kaip tu kvepi, ir ar isvis turi kvapa...praradau tave.
Kas sitaip zaidzia su manim? Sedziu autobuse, vaziuoju namo, pykina, o pasukus veida pamatau tave, negaliu to suvokti ir spoksau..Ilgai to daryti negaliu, nes nezinau ar tai tikrai tu.. nusukus veida, pajuntu kaip nutirpsta rankos, o tada ir visas kunas tampa nevaldomas, as jo nebejauciu, jis tampa mintimis..nedrasiai atsisuku, matau gilias akiduobes, skruostikaulius, nosi, bei lupas, nusisuku..tas profilis mane ziauriai trikdo..Zvairuoju, stengiuos dar ka nors pamatyti, iziuriu viena ausi, o kaip atrodo tavoji? Esi toks dailus, noriu pamatyti visa tavo veida, bet kazkodel neleidi..kodel neleidi man to padaryti? Jauciu, kad jau supratai, jog spoksau. Mintyse sukasi: tai tavo sancas, reik issitraukti popieriaus lapuka ir uzrasyti savo numeri..deja.. Deja, to nepadariau, neisdrisau. Dabar vadinu save baile.. Mano sancas galbut vis dar vaziuoja autobusu, galbut juo vaziuoji tu.. Man baisu..
Jauciuosi apgauta, mane isdure mano mintys, protas, akys ir kunas.Sutriuskinai mane. Galvoju, kad reik tau paskambint ir pasakyt, kad nusipirktum bilieta i mane.
As verkiu, bet rekti neistengiu, o taip noreciau, gal su mano riksmu iseitum ir tu. Noriu, kad pagaliau tai ivyktu. 
Stodama is savo vietos, esu dar nepraradus vilties, maniau, kad atsisuksi,bet..
Tikiuos ten buvai ne tu.