Kai būna sunku, išsikalbu medžiams: apkabinu liemenį ir kalbu kalbu...,žinau ,kad neišduos, nepasmerks, o tik priduos jėgų. Išsikalbėti , paatvirauti , net draugui nesaugu. Kada nors, lyg netyčia, vistiek po kojom pameta akmenį...
Sakysite, tikri draugai taip nepadaro.... Padaro ir dar kaip padaro. Dabar brolis brolį,- sūnus tėvą.... Kas su mumis atsitiko?
2012-02-13 19:22
Pasauliui trūksta daug grandžių, viena iš jų - pasitikėjimas.
O pasitikėjimui reikia nuoširdumo, nuoširdumui dviejų žmonių noro būti pažintais (nepažintas žmogus nuoširdumą vargiai ar rodo)
o tam, kad pamatas negriūtų, reikia ir noro pažvelgti į tiesą net tada, kai ji skaudi. Labai sunku išlaikyti ryšį žmonėms, bet įmanoma:)
žinau tai tvirtai:)
turiu geriausią draugą ir žinau, kad akmenukų pasimėto visur...
2012-02-12 20:51
Ir patys geriausi draugai pameta akmenį, jeigu ne tiesiai prie akių, tai nematant- tikrai.
2012-02-09 15:06
mano amžinatilsį tėvuko kalba prieš 50 metų tokia buvo.
Iškalbėk man,Sakalėl.a?
Neparduosiu,prisiekiu medžiais:)
2012-02-08 12:33
Ačiū visiems už pasisakymus, nuoširdžiai...
2012-02-08 08:58
Būk stipri, Sakalėle.
Pasirūpink savo artimaisiais ir jie tavimi pasirūpins.
2012-02-07 18:20
Medžiai daug galėtų papasakoti, jeigu prabiltų mums suprantama kalba..., juk dažnas prie jų glaudžiamės. Jie juk gyvi ir visada išklauso, kai mums to labai reikia, o žmonės - "neturi laiko"...
2012-02-07 16:11
Vis tiek rašoma atskirai.
2012-02-07 14:42
Manau, visada taip buvo...
Konkurencija tarp žmonių per didelė:(