Kas naujo?

Pasirodo, kad aš arba jau seniai mirus, arba dar vis esu vaikas, bandantis išgyventi suaugusiųjų pasaulyje. Taip, mane dar vis kamuoja depresija ir vaikiškas egocentrizmas.
Labai pamilau menininkus ir šiaip visokius "antžmogius". Aš būdama beveik besielė pastebiu, kad kai kurie žmonės yra tarsi saulė savo planetų sistemai, spiralės centras. Jie labai charizmatiški ir dažniausiai aš juos matydama pasijaučiu laimingesnė ,nors kartu ir pavydžiu jiems.
O menininkai iš vis vieninteliai man palaiko gyvybę. Gal tiksliau ,jų kūriniai, nors tai neatsiejama. Gal kūriniai yra net svarbiau, nes kartais man pasivaidena, kad patys geriausi meno kūriniai yra tarsi gyvos būtybės ir tik trumpam "įkrenta" į menininko imlų kūną, kad sužavėtų mus, paprastus žemiečius.
Kas dar naujo? Aš irgi auginu mažą ,griežtą sielą savyje. Mane ji truputį gąsdina, bet mane visiškai pagavo inercija. Nebegaliu sustoti.
Pasirinkau tokį kelią ir eisiu juo.