kartusis kietis/tu.

pagalvė sugėrė rudenį.sergu ant jos.per galvą šokinėja balti arkliai.baltaižaliaifosforiniai ir tavo akys.baltaižaliaipilkai lydyto stiklo skulptūros.seilių skeveldros,beribis kosulys nudegina aidą iš gretimo troleibusų parko.sapnuodama nemeluoju.susirenku dantis,suveriu ant siūlo ir dovanoju drugių vėlėms.antrąją dieną besibudinančios iš numirusių,
atgimsta
tavo žodžiais pirštais lūpomis žvilgsniais nutylėjimais
ant mano
kaktos kaklo kimstančio juoko ilgesio netylėjimo.
pirštų atspaudų daubose
ant liežuvio žvynų
kartusis kietis ir kraujo skonis
skausmų žodynas
galvoje popierinio maišo
skrandyje tuščiame ryto
išeinu.
nepamiršusi grįžti žodžiais,
neprijaukintu šachmatų žirgu,
netylėjimu.