kaikas kazkada yra pasakes "graziausias dalykas pasauly yra myzanti karve"

kai saule kyla pievose stojasi karves. sunkiai ir tingiai, ishsiriecia, susikuprina, pakelia uodega ir pasipila chiurkshle. stipri, nepalyginsi su zmoniu, ir pusiaukelej pasidalina lasiukais ir tada kylancioj saulej lasiukai zvilga, sudarydami aukso spalvos vaivorykste... karve sustingsta ir tik chiurksle sauleje juda, niekas kitas.
.
ar kada pastebejot, kaip piktai reaguoja zmones rade ka nors tolete su neuzdarytom durim? jie bijo kad uzuos svetima slapima... tai butu neitiketinai juslinis priminimas apie tai kas esi.

svetimas slapimas, mes jo taip neitiketinai nekenciam! ar kada uzuodet svetima slapima? sulaikome kvapa ir sukames tolyn, nors kvapas nera toks slykstus, apskritai yra slykstesniu prieskoniu kvapu, nei slapimas, prasti kvepalai smirda prasciau uz slapima, bet kazkodel mes neisizeidziam jei kas pasikvepina bjauriais kvepalais, bet mes pasiuntam jei ka uztinkam tolete neuzdarytom durim, o jei tas zmogysta dar ir suvokia sisiojantis atviromis durimis, tuomet mes tyliai arba garsiai pasiuntame, kaip jis drysta! kaip slykstu, nepadoru, neapdairu...

betgi slapimas yra tyras gintaro spelvos skystis, tekantis is musu kuno, karstas, putojantis, garuojantis, srove ir blizganciais lasiukais lekiantis pagal gravitacija zemyn. o mes ji slepam, siusiojam tyliai, uzdarytom durim, i toleta, kuris ne atsitiktinai yra tokios formos, kokios yra, jis ishriestas taip, kad apsaugotu mus nuo bet kokio kontakto su musu slapimu - kad mes jo nepamatytume, neuzuostume, kad neuztikstu koks pasiklydes lasiukas ant bato, nuriededamas blizgiai ir isnykdamas arba susigerdamas baltos kojines raste, arba dar blogiau ant nuogos kojos su sandalu vidines puses, tuomet riedetu musu oda kaip upeliukas pasiskirstydamas po rauksleles ir isigerdamas i oda.

mes bijom uzuosti tai, kas eina is musu, o ka jau kalbet apie tai, kas teka is kito asmens! juk mes esam mokytojai, bankininkai, sekretores ir tapytojai, su bateliais, batais, pedkelnem, neriniuotais ar sportiniais apatiniais, kostiumeliais ar pizamom.
o slapimas tai kvepia taip pat. kaip neteisinga! ir apskritai, kad visi slapinames.
o juk slapimo kvapas tai slykstus priminimas kuno, kuriuo dziaugemes, kai uzsidedam nauja aptempta maike, kai mus buciuoja ir sako kokie mes grazus, kai kazka jaudina musu kvapas, bet tik ne tada kai slapinames.
koks biurokratizmas! reiktu pasauli pradet gerint nuo to, kad visi sustoje kartu nusislapintu!
kiekviena kara reiktu no to pradet. tai turetu buti privaloma kiekvienos rinkimines kampanijos dalis. bei priemimo i darba.
prisipazint. be biurokratizmo ir taisykliu.
PRISIPAZINT sau ir kitiems. nusiimt etiketa ir visa kita, kas skiria mokytojus nuo mokiniu, vadovus nuo darbininku ir vyrus nuo moteru.
nekenciu biurokratizmo.

ar verta 3 dienas ilgiau dirbt dedant kilima tik tam kad turetum rasta su ratukais?
nemanau. bet dirbu 3 dienas. ir dar 3 dirbsiu. o noreciau istapyt sienas raudonais lokiais vietoj to. ir sustatyt visus nuogus prie sienos, kur uz nugaros lokiai raudoni kautus. tuomet visi eitu namo, ir is gedos tris dienas neiseitu is kambariu, o as tuo metu nutapycioau ryskiai salotine zole po lokiu kojom.