Kad tik nebutu per kandu, o ne!

Voila.

Brigitte Bardot ir Jeanne Moreau, 'les petites femmes de Paris'.
Jezau, tai toks eliksyras!
O 'Le Tourbillon de la vie', tai priesnuodis. Prancuzu naujoji banga su tuo kerinciu angelu, Jeanne Moreau, priesaky nuplauna mane sutepusios 'lietuviskos kasdienybes' ishskyras.

Kristau, kodel cia nera tokiu moteru?
Kodel kaskart nuejus i univera man pasidaro taip bloga?
Kodel geriausia, kas man siandien galejo nutikti, tai mane uzkalbines zvairas lenku moksliukas, kuris turejo skaityt paskaita apie didiji lietuvos etmona Paca, bet niekaip nerado iejimo ir savo draugo, gal todel, kad jo akys ziurejo i dvi skirtingas puses?

Kodel akademinai nezaboja savo 'jumoro jausmo' ir plaka juo individus? As dar dabar jauciu tuos kircius, kaip koks Gibsono Dzysus. Zmones visai nemoka juoku, bet yra isitikine atvirksciai, delto auditorijoj sedintys, spoguoti pacukai is priemiesciu kikena isgirde atrajotas debilizmo atplaisas, jie patys turbut yra is ju sudaryti, kaip uzgaveniu kaukes, kurias is papje mase darydavom; su savo peroksidiniais sluotraiziais, kniediniais rankinukais, nesiojamais sulenkus ranka, nes zurnaluose matomos 'garsenybes' nuotraukose butent taip laiko TASES, shvitriniais dzinsais, fuck-me pirate bootsais ir kitais, nezinia kokiu nustekentu kinieciu ar kurdu pagamintais skarmalais. O as visa tai noriu uzmirst kaip bloga sapna, bet kita dienele jis kartojasi, ir etc. etc.

Taigi am trapped in this faux-pas existence.

GDE ZHE KLASS, REBIATKY?