aš lapė bėganti per dykumas palei pusiaują
atšipusiais dantim ir pritrintom pūslėm ant dilbio
vejuosi mišką kuriame vis lietūs nesiliauja
ten žolės kvapas mirkstantis į alveoles tilpo
o medžių šaknys tarsi sietas laikė vandenyną
dienom naktim pilnėjo vasaros ir lijo paukščiais
aš lapė smilkstančius sapnus į kailį įsitrynus
atsekęs droviai bakstelsi snukiu ir aš parausiu