Krisčiukas GudmonaitėDryžuoti tavo marškiniai.
Ką jie sako man išgyvenimui?
Jau esu jokeris būtinai...
Noriu palikti jausmų laisvumui,o Jūra.
Tyloje žvelgiu, ir kelias tolsta.
Noriu nueiti pas tave, negerai, o, Jūra? O ošia?
Ilgesiu tarpstu aš mėlių keliuose...
Noriu būti, ne džokeris, bet tik kad visa.
Dryžuoti tavo marškiniai...
Ir man ligoninė... Daug... Ilgesys.
Man baugu būti dryžuota siela.
Man baugu, kad jau nuo rytojaus esu žuvis.
Ilgiuosi aš tik tolių mėlynų...
o kas išspręs, aptars, nutars - kurgi aš esu?
Man baugu dryžuota siela, languoti marškiniai...
Bet gal languota ligoninės pižama yra švarkas... gerai.
Tyloje bėgu į mėlynus tolius.
Ir ilgiuosi jaunystės dienų.
Noriu aš būti laisva.
Tik dryžuota siela ir languotu kostiumu aš gyvenu.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
|
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |