jums pakeliui mums

neiškęsiu – išlysiu pro rudenį
apsigobus gelsvu medžių nimbu
nurudavusiais lapais paskrudinta
į vėstančių upių limfas

gal skraiduoliai rudens drugeliai
gesins medžių rusenimą lėtą
laikas aukso akimirkom veliasi
ir parko kaštonais apmėto