Su Prisikėlimu
su su su
šioj realybėj
mano ir visų

būta žalio sodo tarp mūsų

ak_ menai

An Dante

Dar nenuėjęs anei pusės kelio,
sustoji vienas miško vidury,
iš užmirštojo pėdsako geri,
ir tas vandens gėlumas lūpas gelia.
Na, o toliau – nė tako įžiūrėt,
ir tu lyg taurę apverti tą pėdą,
ir tik šermukšniais, raustančiais iš gėdos,
tarsi ugnis nubėga voverė.
Viršūnėm vėjai šnaras kažin ką,
girdėt, kaip sugirgžda lyg durys medis.
Atsimeni, čia dar vaikystėj vedės
tave rami ir sauganti ranka.
Dabar atrodo – nepažįsti vietos
ir atspindžio dugne regi tik tai,
į ką tu, gerdamas iš pėdos, pavirtai:
pusiau žmogus, pusiau, beveik poetas...

Vainius Bakas

discoteque at home

vitražo stiklai
o po juo aukso žuvys


/iš poeto užrašų/

Trupa ledas po kojom tarytum vitražo stiklai
O po juo aukso žuvys – tai lapai pernykščio rugsėjo


  žibintininkas

artėjančiais ir nutolusiais
Jus
mielieji

nesustojus

kas už laiką takesnis
kas už miglą lengvesnis
kas ten akmeniu gulas o pakyla
švelnesnis