čia sniegas
nekrenta
tik aš
į savo
žiemos pusnį

Su Naujaisiais
kūrybiškaisiais 2025 Metais

Semiotikos  tyrimą paskatino noras aktualizuoti kokybišką
šiuolaikinę lietuvių poeziją. „Buvo noras paimti labai gerą
poeziją. Tai, aišku, subjektyvus žvilgsnis. Norvilo poezija
yra ypatinga. Šiame rinkinyje paišai, kaip jis vadina savo
piešinius, yra priskirti prie eilėraščių. Paišai yra pateikiami
ir turėtų būti suvokiami kaip poetiniai tekstai. Ir čia tada
kyla klausimas: kas yra poetinis tekstas? Reikšmės procesai
prasideda nuo pat mūsų juslinio susidūrimo su tekstu
kaip fiziniu dariniu, kur tam tikru būdu išdėlioti žodžiai ir
ne vien tik žodžiai“.

„Amerikiečių semiotiko Charleso Sanderso Peirco semiotika
nesiūlo metodologijos. Ji aiškina principus, logiką, kuri
grindžia vienokį ar kitokį suvokimo procesą. O greiminė
semiotika siūlo tai, ką labai dažnai semiotikai vadina
skaitymo tinkleliu. Skirtingos semiotinės mokyklos
siūlo skirtingai pažvelgti į tekstą“.
Lango metafora
„Kad pamatytume objektą, mes turime atitinkamai
pritaikyti savo regėjimą. Kai kreipiame dėmesį į tai,
kas yra už lango, tai mūsų žvilgsnis kerta stiklą ir stiklo
nemato. Bet mes galime pakeisti žiūrėjimo kryptį ir pažiūrėti
į stiklą. Jei mes žiūrime į stiklą, tai visa tai, kas yra už lango,
dingsta, o ant stiklo atsiranda skirtingos dėmės.
Svarbus dalykas, kuris skiria semiotiką nuo naivaus
žvilgsnio į tekstą, yra tai, kad tai, kas yra matoma už lango,
įsivaizduojama kaip tam tikra struktūra“.


iš LRT KLASIKOS,  laida „Ryto allegro“

apie sausrą ir architektūrines svajonių instaliacijas:

už dūmų užsklandos
įmigę dar spėsim pabust
ir pasivaikščiot po rūką
miestą
kurio panorama
ore suspenduotos vandens globulės ...

‘Niekada niekada’ žmonės
\'kiekviena mintis gali būti tavo kalėjimas\'

Persisveriu per tilto turėklą, kad nusiskinti debesį.
Nusiskinti taip, kad nepabirtų nei vienas lašelis,
Nei viena snaigė.
Garbinu potencialą užkoduotą žodyje

Dauguma sėdi ir murma kaip niekada niekada...
O aš klausausi it tas paukštis elektros
Ir mąstau ar bailiai – progresuoja?
Jie, tik bijo... todėl niekada niekada nesimyli,
Tam netinkamose vietose, tik lovose,
Kuriose vėliau ir sugenda.

Ir niekada niekada net savo mintims
Neleidžia nuklysti toliau nei jų miesto ribos.
Niekada niekada neleidžia sau sūkuriuoti, net kartais,
Kaip tos šiūkšlės vėjyje, nes tiesiog
Kiekvienas vėjo gūsis gali apibūdinti juos.

Ir tikrai niekada niekada nepasiduoti meilei,
Ypač, jei tai nepatogu, nes koks kvailys gali it saga
Ištrūkti iš savo megstinio mėlio?
Dar niekada niekada nebandyti įveikti
Net savojo Everesto kopijos,
O aš geriau užgesiu jo papėdėje.

Persisveriu per langinę, kad nusiskinčiau
Rudenį – vasaros ir šypsausi vietoj saulėgrąžos
Delne radęs boružę.

Aš niekada niekada nenustosiu
Bridęs per savo pelkes...        //Žiūrintis dangu///

nothing new about
you

beveik
išmokome
daugiau klausyti gal
daugiau girdėti

moko kalbėti
ir tylėti

„Vaizduotė svarbesnė už žinias. Žinios yra ribotos.
Pasaulį užpildo Vaizduotė”

A.Einšteinas