Julius Keleras "Kalėdų versija, beje, nemaloni" (ištrauka)

..... Vijoklis kopia vystančiais kaklais, ir nuteista šviesa apleidžia kambarius, o šeimininkė sako: "Ak, aš girta, bet violeto vynuogės man tinka prie suknelės. Mielasis, pirkim vynuogyną šių Kalėdų proga..." Ir mėsa pakvimpa virš grotelių. Putoja židinys. Šio vienkienmio nelanko santaklausas, dėkingi žvilgsniai neseka, ar ką jisai ištrauks iš savo purpurinio maišo. Tik triušis pamažu sugrįžta ten, iš kur atėjo - pelenas ir dulkė. Ak, ir už ką? Jie nesupras.
Jų balsas - sauja smėlio.