juk zinot..

juk zinot ta siaubinga jausma, kai aplink daug zmoniu, o tu jautiesi tokis vienisas, lyg butum visai negyvenam pasauly, juk zinot tai.. pritvinkus kazkokios neapykantos aplinkiniams, pilna pagiezos ir pavydo.. neturiu to, ka noreciau tureti.. ar bent maniusi, jog turiu.. nekenciu dabartines savo busenos ir net neisivaizduoju, kaip jos atsikratyti.. nezinau ko noriu.. lyg noriu miego, lyg noriu valgyt, bet paemus kasneli, jauciu, kaip mane iskart supykina.. galva sukas ir dreba visas kunas.. ir tai mano savijauta, naujuju metu savijauta.. noreciau verkti pasislepus mazame kamputyje, bet ar asaros ka nors pakeis, ar asaros isvis gali ka nors pakeisti??
nenoriu, nenoriu taip jaustis.. bet kazkas manyje vyksta ir as nesugebu su tuo susitvarkyti..
noreciau klykti ir dauzytis.. noreciau, kad viskas pradingtu, noreciau uzsimerkt ir nesijausti daugiau taip.. nenoriu..
jau senai taip jauciausi.. gal as pervargus.. gal pasidariau itin jautri, bet ir tai mane erzina..
kodel? kaip visada kyla klausimai, i kuriuos tikrai nezinau kaip atsakyti..
noreciau ka nors apsikabinti, bet ar galiu tai padaryti? nebent viena is savo gausybes meskinu..
kodel? kodel zmogus turi jausmus ir kartais beprotiskai slyksius.. vis dar drebu, vis dar..
pamirsti viskas kas buvo, nekreipti demesio.. teisingiausias sprendimas, bet ir tai sunkiai pavyks.. juk zinot..