Iš degtukų - į martinio taures.

Mane taip pakerėjo paaiškinimas, kodėl žmogui tamsa patinka:

"Mėgstu tamsą, nes tada nieko nematai ir, rodos, niekas tavęs nepisa".

O kažkurią naktį mano smegenis taip pašėlusiai dulkino RadioHead'ai su Camouflage'ais ir trupinėliu rusiško roko    . Ir mintys taip šokinėjo nuo mano portreto, kurį gavau dovanų, iki žalia liepsnele degančio žiebtuvėlio, kurį dabar visad naudoju prisidegdama eilinę 'Marlboro' lazdelę kas rytą, kas dieną, kas vakarą, kartais - naktimis. Sako, odai kenkia. Ir plaučiams. O dar ir širdis nesveika. Ir veido bruožai smailėja. Bet nesiskundžiu išvaizda, eilinį sykį ant manęs kažkodėl užkrenta stilingai atrodantys ~25 [o gal ir daugiau] metų vyriškiai,kurie kelia už mane bokalą restorane, ir tikisi, kad prieisiu prie jų staliuko, bet aš niekada ne[be]prieinu. Ne lygis man, tokiai nuostabiai moterai su kažkokiais neaiškiais tipais susidėt, kai už 300km laukia vyras, kuris kada nors bus mano vyru, nes aš jį taip myliu, kad net stogas važiuoja. Na ir kas, kad meilė kažkokio megagerorašytojonarkomanoprancūzo [jis prancūzas?] žodžiais trunka trejus metus, o mes jau išgyvenom trečdalį to laiko. Man šypsosi praeiviai, su manimi  kažkodėl sveikinasi užsieniečiai, kurių nepažįstu [pažinojau vos vieną, o ir tą, mielai, panikos ir agresijos protrūkiams užbėgus, supjaustyčiau elektriniu pjūklu, kartu su dar keletu žmonių, bet jų nevardinsiu, nes nenoriu, kad mane palaikytų visiška šizofrenike.Man tik kartais taip būna, ir tai, mano psichiatre tai vadindavo bipoliniu sutrikimu, gal? bet juk išsigydžiau.]
Kažkaip jaučiuos tokia suknistai graži ir visi mane myli. Kas gali būti blogiau?

Man šian pasakė, kad pas mane "atsegtos durys į jobaną suaugusiųjų gyvenimą nx, kur laukia dar didesnis bb nei paauglystėje, todėl reikėtų pratintis - gyvenimas dabar pis dar stipriau".

Sako, jei gavai ko taip norėjai, nereikia pamiršti ištraukti[čia jau rašykuose pramokau, patiko man tatai ;> ] Nu fu, kokia aš šiandien pošla. Bet, juk tai fiziologija. Vien gavus nieko doro nepeši.Nei sekse, nei gyvenime. Ir visai nesvarbu, kad būsi toks/tokia gražus/graži kaip aš. Lygiai kaip ir nesvarbu, kad esu nereali motera, su aukštakulniais, stovinčiais kampe, kurių, jaučiu, taip niekada ir neužsidėsiu.
Svarbu gal tik, kad žmogus, sakęs man "Ta, Tu man esi mergaitė su degtukais", vieną rytą ėmė ir pasakė "Šiandien Tu man mergaitė su Martinio taure". Ir nebe "Ta". O kitaip. Sako, kaip aš mėgstu, rytietiškais motyvais - Tanya.  Man prie egzotiško veido tatai tinka.
Ir dar, man taip patinka girdėti, jog be manęs žmonės kraustosi iš proto. Ech. Koks malonus tai jausmas, ir kažkaip belieka tik savo nuostabiąją krūtinę padėti ant to, jog tai egoistiška. Tebūnie.
Aš esu tobula melagė. Ir tobula aktorė. Ir, sakykim, tobula moteris. Šiandien.
O kas belieka, tokiam pasauly gyvenant? Būti geru žmogumi neapsimoka, ir skauda. Kale būti lengviau. Tik kad vyras neleidžia. Saugo. Sako, naktimis per daug pavojinga. Sako, nužudys kiekvieną, kuris atimti pabandys. Taip ir žinokitės - nebandykit. Nes vyrą myliu. Ir ne kalė esu, šiaip, aktore. Vaidmenis kaitaliot mėgstu.