Ir vel naktis...

Nusileido raudona saulė.
Vakaras.
Pilnatis.
Apėmė keistas jausmas.
Neramu.
Nezinau kodėl.
Troskulys.
Vanduo nepadeda.
Akys krypsta link kruvino durklo ant sienos.
Paimu.
Nežinau kam.
Pilnatis dingo už debesų.
Pamažu ašmenis atremiu sau į krūtinę.
Nieko.
Troškulys auga.
Pridedu ašmenis prie delno.
Saturno linija.
Keista šiluma.
Nesuprantu.
Pasirodo pilnatis.
Ašmenys suspindėjo mėnesienoje.
Viska pamiršau: skausmą, laiką, žmones...
Keista šiluma.
Kūnas įsitempia.
Staigus pjūvis.
Karšta.
Troškulys nedingo.
Visur pilna kraujo.
Jis laša.
Keistas, pamirstas kvapas.
Praeitis.
Ne. Kraujas.
Nejučia juo suvilgdau savo lūpas.
Nejaučiu skonio.
Kūnas virpa.
Troškulys auga.
Keista aistra.
Priglaudžiu lūpas prie kruvinos žaizdos.
Amžinas bučinys.
Tyla.
Gaiva.
Durklas įsminga į kruvinas grindis šalia manęs.
Troškulys dingsta.
Nieko nematau.
Pilnatis.