I'm in New York, I have no choice.

Shiandien rashiau. Ir klausiau vel Rae,
Ir Patti Smith. Kolkas esu,
shudo kruva po gluosniu. Liudesio medis tipo.
Hurray! Nebesuprantu saves, nusibodo mastyt.
Nusibodo laukt, Nusibodo but  tipo "chia ir dabar".
Ash aisku niekada nepasizymejau ypatingais sugebejimais
"islaikyti momenta" nu ta prasme, gyventi esamuoju laiku.
Ir vos mintis apie "pabaiga" prasprusta pro garda, ishkart
tarsi zhaibas trenkia. Delto laikau tvirtai uzhdarytas (mintis) nes jos gali pridaryt daug nelaimiu.
Ash geriau glostychiau aksominiai rusva tuno kaili virtuvej
ir klausychiau Jonni mitchel, nes Joan Baez balsas kontempliatyviai nuotaikai pernelyg isterishkas + vietnamas, c'mon prie ko visa tai? Tik nereikia pagalvoti, kad tunas tai tipo kokio suns ar katino vardas, ne tiesiog tunas, zuvis.
Dar mane erzina, kad kai noriu sedet kambary ir tarkim verkt, turiu blet eit i viesuma, aiskinti tukstantini karta jog as ne is rygos, kontaktuoti, zvilgsniu, zodziu betkuo.
O ka darysi. negaliu mest rukyt, negaliu, niaukiuosi.