iliuzija

aš daugiau nejaukinsiu tylių vakarų
ir rytinės arbatos glamonių -
aitrų ilgesį Tau atsargiai, pamažu
įsidėsiu į laiko kelionę
ir kalbėsiu ne žodžiais, o žvilgsnio gaisais
atsiklaupus prieš Sielos Madoną -
išskraidinsiu aukštyn savo mintis jausmais,
bei ramybe padvelks naktigonės,
aš tiesiog negrąžinsiu  saldžios praeities,
užrakinus sapnų labirintą:
tegu tas, visai kitas, kuris dar ateis,
atgaivins viltim kvepiantį rytą.