Beprotybės daina
III.
Šiandiena aš beprotis įbėgau į kambarį.
Atsitraukite, atsitraukite visi nuo manęs.
Argi jūs dar nepastebėjote, kad ir aš esu beprotis.
Ilgai aš tikėjau, kad tik aplink mane visi pamišę. Bet šiandieną staiga pajutau, kad ir aš esu beprotis.
Aš pamišau šioje kasdienybėje,
aš pamišau nuo jūsų kalbų,
aš pamišau bežiūrėdamas į jūsų akis.
Ir mano smegenys nustojo mąstę.
Ir savo jausmų aš daugiau nebepažįstu.
Aš išgyvenau su jumis metus ir šešis mėnesius ir aš pamečiau save.
O, aš ilgai vaikščiojau iškėlęs galvą.
O, aš ilgai juokiausi iš jūsų.
Apgaudinėjau save ir dėjausi aukštesnis už jus.
Šiandieną gi einu aš su jumis, mieli draugai, mieli beprotnamio draugai.
Tas pats bepročio maišas ir ant mano pečių, kurį ant jūsų matydamas juokiausi.
Išeikite visi, išeikite ir palikite mane vieną.
Vieną su mano beprotybe.
1946.I.
Iš J. M. kn.