I was about to leave your show

2005-11-27 18:51
keistas noras palikti viska, kaip yra...
neirodinesiu, kaip stipriai kazkas suklydo... ir jau tikrai nedursiu pirstu - kas del to kaltas.
reiktu pabandyti save suprasti, turbut nenoriu, kad butu blogiau..
reiktu eit pavalgyt. visiskai nenoriu. baikt namu darbus irgi.
kartais gali suprasti, kad esi daug vienisesnis nei atrodo. tai praeina. bet ar pasikeicia?
vakar savotiskai stebejausi savim.
nesuprantu, kaip galima manes prasyti atleidimo, jei pykstu tik ant saves. gal be reikalo. nusprendziau, kad pati kalta, jog leidau man taip padaryti. suprantu kodel, tik nelabai - kaip taip galima.
nesuprantu, kaip galima prasyti, kad viskas butu kaip anksciau, as juk ne avis, kuri dauzo ir dauzo galva i vartus, kurie neatsidarys ( kad uzdaryti suprantu trenkus karta).
nesuprantu pasakymo, jog visi verti antro sanso. gal ir reiktu sutikti, bet, matyt, ne visada.
nezinau kaip dabar gyventi. tai nereiskai, kad "sugriuvo visas mano pasaulis" (visgi tragikomiski man tokie pasakymai), tiesiog nezinau kaip reiktu elgtis.
dabar turbut tyliai pyksiu ir busiu nusivylus, bet visai nebandysiu pataisyt visko...
ir, po velniu, tikrai nezinau kodel taip..
gal abejingimas kyla is nusivylimo, kad kazkam mano zodis nebutinai tiesa...
o gal per daug tikiu viskuo, ka tas kazkas pasako...