hhh....

.prisiskaiciau tiek gero, kad virpa sirdis, virpa kunas.. tokia busena buvo jau senai mane aplankius..bet prie viso man svyra rankos ir jauciuos beviltiska, galvoju, smegenys vis siuncia kazkokius keistus impulsus i pasamone, kad kazka dariau ne taip, kad kazkur klydau, bet viska sukuriau as.. as pati.. ir viska sukuriau labai silpnai.. nesistengiu del savo gyvenimo, nesistengiu del saves.. bet nemoku nieko keisti.. nemoku gyventi kitaip, nemoku visko vertinti kitaip, o tai labai keista.. nes nezinau ar as to norejau ir siekiau, ka dabar turiu.. o turiu, nieko.. kyla egzistenciniai klausimai.. supratau tik viena, kad galbut gyvenimiskai as esu isprusus, bet kitaip.. kitai savo pusei daviau per mazai.. bet.. bet ar ne per velai apie viska susimasciau? ar dar mano gyvenimas priklauso nuo manes? ar as dar kada nors galesiu ko nors siekti?nezinau, kaip i viska atsakyti.. bet nezinau ar dabar laikas ieskot atsakymu i situs klausimus..
kodel noriu verkti? o gal net ir verkiu..
kodel dziaugiuos del kitu zmoniu laimes, bet suprantu, kad i savo laime investavau per mazai.. ir kodel tai suprantu tik tada, kai viskas padaryta?
nesamone.
pagalvoju apie visus, tik ne apie save, manes sitame gyvenime nera.. o kur as? kur as?
kodel as nieko nenoriu ir nieko nesiekiu? kodel vis dar kaip mazas vaikas galvoju, kad kazkas viska padarys uz mane, kodel galvoju, kad man uztenka tik buti?
nejau, kiekvienas laime siame gyvenime atrandame skirtingai? bet, zinau, kad norim to pacio.. pilnavercio gyvenimo, bet..
kiekvienam ir pilnavetis gyvenimas yra skirtingas..
nenoriu buti, nenoriu gyventi, nenoriu.. tik kartais tai uzmirstu.. uzmirstu, kad nenoriu, isijauciu i gyvenima ir gyvenu ji.. bet ar tai sazininga jo ir mano atzvilgiu?
kaip viska pakeisti? ar isvis yra jegu ka nors keisti?