Gyvenimas vis dar tęsiasi. Kas benutiktų, mes privalome atsiminti, kad yra dėl ko gyventi. Kartais net neįsivaizduojame, kiek daug aplinkui žmonių, kurie mus myli. Tačiau mums tai nė motais, nes esame paskendę savo skausme, savo išgyvenimuose, apakę. Tačiau patikėkite, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Ši taisyklė galioja tik tuo atveju, jei įvykus blogiui, nužsiriši akių, o dairaisi aplinkui ir pamatai ką visata tau siūlo mainais. Ir jei pamatai kažką gero - griebi abiejomis rankomis.
Didesnę gyvenimo dalį aš visuomet matydavau aplink save tamsą, blogį, problemas. Tačiau su amžiumi, ar galima sakyti praregėjau. Aplinkui ne tik juoda, bet ir balta. Po juodo, visada ateis baltas ir toks baltas, kad skaudės akis.
Štai tokie apmąstymai antradienio vidurdienį. Einu, užsiimsiu kuo nors naudingu :)


lyra




