hardcore

dar nevežkite kūno į kapines
savo kojom galiu pats nueiti
prie tarpuvartės tik nusišlapinęs
– ach sunkoka man buvo savaitė

ir lėta tarsi slinktų ledynas
nusinešdamas ir kontinentą
pamiršau kaip vieta ta vadinas
bet prisimenu buvo gyventa

ten kur ką tik praėjo mamutai
ten kur praustasi lyvių ir prūsų
net ir tu mano net ir tu mano Brutai
nežinojai kad mums nepakluso

nuolat žodžių rikiuojamos tvarkos
mus pačius išsirinkusios temos
ten kur arkos petrararkiškai darkos
siūlai parkų ir parkas sutemus

kol jausmų dar neapima „parkės“
mes parkuojamės parakas drėksta
žodžių išnarą šnarančią tarkim
ir pamirškim subjektą ir tekstą

savo dūšią kaip mulą nualinęs
iškeliauju iš miesto alinių
šitos pagirios regis moralinės
bet dar būta tokių begalinių

vandenų – aš jaučiu kaip srovenama
kaip į kumštį  užgniaužus užverda 
kaip subėga į vieną gyvenimą
vos ištarus – vis tiek buvo verta

ir suverta ant smilgų lyg iečių
kas savaime turėjo praeiti
sapno tunely galas jau šviečias
– ach sunkoka man buvo savaitė