Grazius vaikucius i sekcija

Nu kazinau, cia matyt kazkoks parkiu sezonas, nes jau antra nakti sapnuoju kosmarus. Sianakt sapnavau, kad mano senelis norejo mane ir dar keleta zmoniu kazkaip labai ziauriai nuzudyt.
Jis sedejo ant kreslo su zydru, pasteliniu kostiumu, o ant mazojo pirsto muvejo didziuli auksini zieda. Jo veidas buvo kaip pasenusio James'o Mason'o ir jis pragariskai sypsojosi, o as graziau rankas ir prasiau, kad jis mus paleistu, bet salia buvo smelio laikrodis ir smelis siaubingai greitai bego zemyn, o senelis tik garsiai kvataojosi. Nu nivjibenas stresas!

Todel ryte buvau pavargus, bet vistiek variau i Silainius. Kai su vaikais jau vaziavom atgal uzejo kalba apie alergijas ir vaikai, sake, kad labai noretu buti kam nors alergiski, nu tiksliau GANA primygtinai noretu ahahaah. Tada Marija sugalvojo, kad ji alergiska blondinem, tuomet vaikai eme krykstaut an viso autiko 'alergiska blondinem' ir mes labai zvengem vien delto, kad salia sedejo peroksidine moteris.

Namie Slava purskesi i gerkle plakta grietinele, O Marija stropiai nagrinejo kompiuteri. Poto Slava pamate mano keksto iskamsa ir as maciau kaip ishsiplete jo akys ir uzkando zada. Jis svelniai kartojo 'koks grazus paukstelis' ir kartu su shaka pasiemes glaude prie skruostelio glostydamas, poto fotografavomes su Kestuciu (kekstu) ir Slava vadino ji 'paciu graziausiu pauksciu karaliumi'
Ta akimirka as tikrai galvojau, kad ji pasidesiu i sekcija.