Mano gerieji draugai, mieliausiaji biciuliai! Per kazkuri mano gimtadieni nusiveze mane i miska prie lauzo, kur gerem sampana ir stebejom shakiarankio dzho akimirksniu suorganizuota perfomansa. tada as gavau dovanu, ne taip senai ishsvajota lapes, bet kiek mazesne, bet ne ka maziau dziuginancia kekshto ishkamsha! Dzo keksta pakrikstijo Kestuciu.
Uz mano lango yra obelis, ten daznai atskrenda Kekstai ir duksta ant pliku saku. Tomet as prikisu Kestuti prie lango, kad jis pasidziaugtu kartu su draugais. ahahahahaa. buna smagu, jeigu jis moketu ciulbet tai prisuoktu jum, kad sakau tiesa.
Kartais, kai Auga eidavo maudytis as kestuti paguldydavau i jos lova an pagalves ahahahaha ir graziai uzklodavau. Grizus Augai su pasruvusiomis nuo pykcio akimis as dievagodavausi, kad jis pats atskrido, nes labai tave myli ir nori kartu miegot. Karta auga atidare langa ir rekdama buvo pasiruosusi ishmesti Kestuti per langa sakydama: 'Jis pats nori skraidyt, paziurek tuo ishskirs'.
Kestutis dabar dulka, ir man skauda sirdi, nes I. Londone, o A su R Indijoj, D. ir M. Vilniuj, o visi kiti yra uzhsieme, dirba, mokosi, neturi laiko susirinkt su perukais ir narkotikais i jankausku sodyba. Bet as pasistengsiu. We'll see.