Geležielės meilė..(2) pievai, miškui ir grąžuolei traukinių palydovei

Geležielė  įsigijo    gerą  kalnų  dviratį.  /Lizingu/
Stoties  perone  tikrina techninį  stovį:  ratus,  pąkabas,  biegius.    su  ilgakočių  plaktuku,  tik  dzinkt,  dzinkt.
  Su  plaktuku  pratraukia    per  ratus  tik  staiga  pradėjo 
  muosuotis  rankomis,  lyg  nuo širšių,  lyg  nuo  kraujasiurbių  mašalų,  kuriuos  baigia  visų  močiučių
  ožkytęs  nugalabyti,  žaibiškai    staigiu    rankos  mostų,
  kaip    samurąju  kardu,  peilio  ašmenimis  prabraukė  per
  lokomotyvo  stabdymo  sistemos  žarnelęs.  /  Technikinė
apžiūra    bus    už  dienos  kitos.  koks  skirtumas,  diena
  anksčiau  diena  veliau./    Geležielė  labai  praktiškas/
Užšoko  ant  dviračio    lyg  nuo  vabalų  spruktų  ir  kaip   
  Briedis  pasileido  Šilutės  kryptimi,  geležinkelio  pylimų.
      Už  posūkio  sustojo,  apžvelgė    bėgius,    pasilenkė, 
  priglaudė  ausį    prie  šalto  metalo  ir  klausosi.
      Atvažiuoja.    Greitį  įgauna  .    už  dešimties    minučių.
  Žvilktelėjo  į  lairodį.    O  traukinyje  trečiame  vagone 
    Jo    mylimoji  Teręsėlė.
    Įkalė  medinį  kuolęlį,  pririšo    stiprų  šilkinį  siūlą    ir 
    apsivyniuojo  apie  liemenį.    Išsitraukė    tuščią    alaus    butelį  ir    pučia    į  kaklęlio    ertmę.  Vaikystėje  grojo 
  skudučiais  ir  neblogai  gaudavosi.
  Traukinys  artėjair  ir  artėja.    OGeležielė  pučią:
    Rieda  juodas    garvęžy-y-y-s,
    Mano  meilę    išvęžė  toly-y-y-y.
    Traukinys  sugaudė,    Geležielė  atsilėpė:    Kas  ims    ir  pasaky-y-y-s.
Traukinio  stabdžiai    sucypė    ir  pramušo    stąbdymo 
    Žarnęlę.    Jos    atsistatė    į  priekį  i  pe  pusmetrį,  ir
    pūtė    stiprią  oro  srovę.    Pagavo    Geležielę,    iškėlė  į  dviejų  metrų  aukštį    priekyje    lokomatyvo  ir  oro
  srovė    nęšą,  pūčia  ir  nęša  ir  sukasi  kaip    bobutės
  verpimo  ratęlio  siūlų    špūlė.  Geležielės  kišęnės   
  išsipūtė  kaip      Magdonaldo    du    balionai.    Jis  dar  spėjo
    pastębieti,  kad    artėja    prie  dobilų  krūvos,  šalia 
    geležinkelio.  Supluojo    dęšinia  ranka    ir    oro  srovė  męstelėjoį    jį    į  dęšinę    pusę  ir  tiesiai  į  dobilų  krūvą.
    Užmetė  akį-    60    metrų,  taip  pilnai  dar    neišsisuko
    ir    guli.  Mojoja    rankom  ir  kojom,  o  Teręsielė  pamatė,
    Geležielęir  šaukia:    Geležielė,    Kas  tau  Mielasis,  kas 
tau  atsitiko-o-o-o-o?
    Traukinys  įvažiavo  į  įkalnę,  sustojo  ir  pradėjo  važiuoti    atgal  iki  pirmojo    ješmininko.
  Palydovė  iššoko    iš  atgal    lietai    važiuojančio    traukinio ,  nusimetė  aukštakulnius  batelius    ir  puolė  prie    Geležielės:    Kaip  tau  ar  neskauda?
    O  Jis    išskleidė  rankas:  Aja-ja-ja-ja-ja. 
    Teręsėlė  pri  jo.  Geležielė    griebė    į  giebį: 
    kut-kut-kut.  Dabar  aš  Tavęs  nepalęisių. 
    Ir  nuriedėjo  su  dobilų  krūvą    į  pakalnę  tolyn  nuo  pylymo.  Siūlą  tik  suka,  tik  suka,  tik  vyniuoja,  tik  vyniuoja. 
    Ir  su  vėju  ir    žole,  tik  dūsauja,  tik  dūsauja....
    Jūra  ir  kranta-a-as,  Jura  ir  kranta-a-as,    o  likęs  butelys
  gaudo  vėją:du  mylymieji,  du  mylymieji....dūsauja.........