tėti, kodėl mušei mane mažą,
ne,
kodėl negalėjai tiesiog primušt manęs,
kaip kiti
tėčiai,
kodėl po to verkei,
laikei mane ranka prispaudęs,
kaip kryžiuotis kalaviją
prie širdies
ir sakei:
"myliu"
Mazai tave mutsė mazą, nets dapar apaldutsa, ho ho ho...a...ai ką tia dapar...verktsi tia dapar vitsą naktį...tada ir reikėjo verkti, o dapar dziaukits ir tstrikinėk! Vitsciuk! Am am am!