ech.

Juodi šunys loja gatvėje. Užpuolė mane kai ėjau pro šalį pavartė dulkių kamuoliu net kraujo dėmės neliko. Tačiau toliau ir vis giliau bridau į sapną juodai spalvotą. Pamenu žvakes kurias mes deginom kartu, jūroje alaus. Akys raudonos nuo trijų parų be niego.... „Žalvarinis – alaus alaus duos Dievas daugiau nes visą naktelę alum lijo, apineis snigo, tekėjo upeliai brand‘vynelio“.... Buvo gera tai kas, kad girta...Viską pamenu lyg tai – būtų buvę vakar. Žinau nebegrįš tie laikai atgalios, neparjos – jų nieks nelaukia. Ir aš jau nebetoks kitoks. Bet vis tiek malonu prisiminti tuos, kurie buvo kartu.