džordana butkutė " mama"

mama tu tokia jauna ir štai žila,
mama tu šalia manęs tokia maža,
kur tu skubi sustok palauk,
aš noriu vėl tavęs paklaust,
ką tu matei aplink gražaus, tauraus?
šalta ir nėr šalia stiprių pečių,
liūdna, nes namie per daug tuščių kerčių.
o sūnūs du liekni beržai,
tu juos matai retai, mažai,
bet dega rūpesčių laužai ilgai.
keista tu dar vis manai , kad mes vaikai,
mama kartais sapnuose mus aplankai,
tada mums būna nesmagu
ir slepiam širdį tarp draugų ir tarp kasdienių pažadų, užeik
mama tu neatleisk mum užmaršties,
nes kai ateis toki laikai
kai šitaip mus nubaus vaikai,
atminsim motinų veiduos skausmus.... mama...