Dugnas

Šis kūrinys nebus tarp savaitės geriausių, didelė tikimybė, kad netrukus jis apskritai pasimes bendrame sraute. Ir visgi jis vertas dėmesio. Tai savotiškas narkotikas, kurio pavartojus ima atrodyti, kad Dzūkaitė rašo visai gerai. Pabandykite.


Ant traukinio begiu šaltu ir šlapiu,
sėdėjo mergaitė, aplipus purvu,
ji trosko tik mirt: „kol esu dar tyra“
bet traukinio nėr... ji gyvens, amžina

ji trokšta, kad varnos išlęstu akis,
sliekai kad išgraužtu krutinę,
bet varnos nelies... jos stikline širdis
padės jai i delna kiaušini...

Augustas Lorka