Dievybes irodymas

Pietus pencione ruose tik viena motis ir reiksti jei priekaistus, reiske eiti pries visa maitinimo sistema ir pries valdzia pencione. Nors mesa parupinau as pati, bet jos kokybe buvo suprastejusi gamybos proceso metu. Atkisu antikvarine, porceleno lekste ir ziuriu ka jos saukstas pakabins ir didziojo puodo.
- Ir vel plovas? - Susukau. - Kaliniu maistas. - Burbtelejau sau po nosim.
- Esi ziurke ir laizysi pirstus. - Is uz nugaros priejusi ir mane stumtelejusi ir vos neprivertusi suklupti, iš manes pasisaipe Dora.
- Tik ziurkem ir esti ziurkiena. - Spjoviau i jos lekste tuo momentu, kai ji nusisuko paimti kompoto stiklines, nepaisydama to, kad ka tik buvo paminetas kanibalizmo aktas.
Atsisedau uz dvivietcio stalo palaimingai isivepusi. Greta stovejo du sesevieciai stalai ir prie ju sedejo visa musu penciono grietinele. Kazka aptarinejo, pradejo gincytis ir netrukus per stala pradejo lakstyti astrus stalo irankiai. Is uz dzinsu juosmens buvau uzsikisusi toki sena mokslini zurnala. Net nezinojau kelintu jis metu, nes buvo nuplestas virselis. Na buvo jau spauzdinamas su spalvotom nuotraukom ir antrastes buvo melynos arba zalios. Kad nereiketu ziureti i tai ka valgau, geriau buvo akis nukreipti, kad ir i pasenusia svieciamaja literatura. Perskaiciusi trumpa straipsmi apie atomu teorija perejau prie spalvingiausio straipsnio. Dievybes irodymas. Pradejusi skaityti iskart pradejau mastyti ir analizuoti straipsnio autoriaus zodzius, juos savaip interpretuodama.
- Dievo nera. Dievo nera. Pezalai, pezalai. Tram pam pam... Pasakos.
Bet straipnyje nebuvo rasoma apie ta Dieva. Ar apie koki kita Dieva. Ten buvo rasoma apie du zmones. Tiksliau du vyrus. Vyrais domejausi nuo pauglystes, kaip labai savitom ir keistom butybem, todel naudodamasi, tokia proga norejau dar labiau susipazinti su ju paprociais, mastisena, ego.
Straipsnis prikaisiotas imantriu zodelaiciu, visokiu keistu terminu, kurie man visiskai nieko nesake. Bet buvau taip susidomejusi, kad net nepajutau, kaip sakute jau keleta kartu nepataike man i burna, bet vis kabino is lekstes ryziu ir mesos gumulus. Skonis buvo baisus, net ir man, per daznai rukanciai ir susigadinusiai uosle. Aptirpusi tarsi supalerizuota jutau, kaip plaukai ant nugaros pradejo siaustis.
Daktars Strocas atlikinejo ivairius eksperimentus su zmonem serganciais protinem negalem. Kiek supratau is straipsnio, jis dare baisius dalykus baisiems zmonems. Pajutau, kaip retkarciais netekusi amo nusipurtidavau ir is praviros burnos imdavo teketi seles. Vos tik atsikvosejusi greit pakabindavau jau atvesusios koses ir kramtydavau nejausdama susalusiu riebalu gleitaus velimosi burnoje. Tiesa sakant su kiekvienu sakiniu skonis dar maziau daresi svarbus. Galiausiai ir sakute idribusi i tuscia lekste manes neisgazdino. Baisu buvo tik tai kas buvo parasyta pablukusiom raidem, pageltusiuose ir peliu slapimu atsiduodanciuose zurnalo lapuose.
Vyras vadinamas Moze, buvo gan kruopsciai analizuojamas, jau pries tai mineto daktaro. Viso sio tyrimo esme buvo nustatyti kodel zmogus manosi galys patapti Dievu. Ponas Moze buvo pastebetas per velai, kaip ir kiekvienas nusikaltelis-genijus jis puikiai maskavo savo nusikalstamaja veika. Aisku, tai ka jis dare buvo atskleista tik gale straipsnio, pries tai isanalizavus papunkciui pagal kazkoki metoda jo charakterio savybes. Kaip supratau zmogus nelabai suvoke reluji pasauly, kazkaip daznai buvo vadinamas sizoidu ir jo deagnozeje pasireiskiantis tam tikri simtomai kele nerima.
Taigi, gyveno sau ponas Moze ir manesi galys tap Dievu. Gerokai prisidirbes buvo pastebetas keletos zmoniu ir isaiskinus jo padarytus nusikaltimus buvo pasmerktas mirtinai egzekucijai.
Taigi pono Mozes teorija: "Zmogus tury savyje tam tikru savybiu, kurios ji nutolina nuo Dievo. Dievas yra suvokiamas kaip esantis auksciau uz zmones ir galintis daryti, ko negali daryti zmogus. Tai pogi Dievas pasizymi, kai kuriomis pagrindinemis savybemis, Jis yra visagalis ir Jis Nemirtingas (Ar bent jau nesenstanti). Taigi per visa zmonijos istoprija buvo gausybe Dievu, turinciu skirtingas savybes. Dievai zmonem sukeldavo tik baime. Zmogus gali tapti Dievu tik keliais budais. Perimti visas gales is Dievo arba perimti gales is tam tikro kiekio zmoniu, nes mat zmones savyje turi ir tam tikru nezimiu galiu. Dievo prisivilioti teoriskai ir praktiskai neimanoma. Todel as suzinojau kaip galima perimti is kitu, ju gales. Matote kai kuriu zmoniu galios yra labai issikirencios is kitu, tai ju gabumai. O svarbia, tai kad zmonijoje yra kai kas draudziama ir draudziama, ne seip sau. Na, kad ir zmogus negali valgyti kito zmogaus mesos. Valgydamas zmogiena, zmogus perima visas jo gales ir protistai ir emociskai tampa pranasesnis. Kai sukaupiama pakankama galios porcija zmogus pereina is vienos fazes i kita. Neriskus galiu sustiprejimas turi buti dar itensiviau papildimas. Suvalgius viena zmogu, negali sutoti, reikia valgyti juos tol kol patampi Dievu. Man truko tiek nedaug kad patapciau Dievu, gal dar poros simtu.
Susiraukiau, pajutau sleikstuli, sviedziau zurnala i kampa. Atsistojusi nubegau i tuoleta ir isivemiau. Isvemiau visa plova.
Tikriausiai, nei vienas is sendien pencione pietavusiuju, net nepajuto, kad per maza laipteli priartejo prie Dievo, per Beno Sventojo kuna.
<<Niekada nemegau kunigu>>