Klaida mintyse įsivėlė,
ir klausos jau tik dienoraštėlis.
Siela trūnyja, bitutė įgėlė,
norėčiau kad prielankios būtų vėlės.
Jau visai nebetoli bus Kalėdėlės.
Degu žvakelę, kaičiu arbatos,
reikia širdužėlei šilumėlės. . .
Tos svajonės neprielankios vėl įgėlė.
Kaip surašyti viską, ašara tviska.
Man taip baugu - visgi mažutėlė.
Noriu būti, skaityti, piešti, rašyti,
susidėlioti širdužėlei dienoraštėlį...
Ta širdelė tik kraujo gurguolėlė.


Krisčiukas Gudmonaitė
