dienoraščio tyloj

Ir kuo tolyn vibruoja chorizontuos metai,
tuo vis sunkiau nebegyventi praeitim
ir negirdėti, kai tiesmukiškai pasako:
esi kitokia bei laikai kiti.
nebėr ribų, kurios anksčiau brandino
ir knygų puslapiai bejėgiškai gelsvi...
o vietoj kvepiančio Kalėdom vyno
užgerti vaistus vandeniu turi.
dienoraščių nerašo mokinukės-
gal ir gerai, nes video yra.
vėl per šventes negauni atviruko -
jis veidknygės standartas ekrane.
kaltai žinai, kad visiškai nemoki
gyventi be relikto praeities
ir žeidžia  nerimas, nes kiek keistokai
tyloj priverstinoj jauties.