Rašyk
Eilės (79062)
Fantastika (2330)
Esė (1595)
Proza (11063)
Vaikams (2730)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Didumas to, kas mumyse
iš meilės auga ir gerumo!
Aukšta liepsna lig raudonumo
Įkaitinanti mus. Dvasia
ir kūnas mūsų amžinumo.

Ir tu, ateinanti su ja,
esi šviesos atsiradimas.
Į mylinčias duris beldimas.
Prisiglaudimas tamsoje.
Prisikėlimas. Nutolimas.

Tai nuo tavęs čia taip šviesu,
Nuo žodžio šitaip pasakyto.
Nuo pagalvojimo balsu:
turbūt ne dėl savęs esu -
Esu turbūt dėl ko nors kito.

Justinas Marcinkevičius


2015-05-06 22:06
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2015-05-06 22:16
wrawr
Sielą iš didžiosios turėjo būt
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2015-05-06 22:15
wrawr
Viešpato siela, nemirštantis akių dosnumas
Palietęs tuščią Širdį vėl kasnakt aplanko
Paėmęs paskolą iš bankrutavusio pernykščio banko
Atkeršys vieną syk jis kamino siaurumui
Prikels tikėjimui jis sielą pasenusio bedievio panko

aš martsinkevitšius dabar
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą